Domantas Dobrega – daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų ir tarptautinių varžybų prizininkas bei dalyvis, daugkartinis Lietuvos 7-kovės ir 10-kovės čempionas ir prizininkas, Pasaulio studentų Universiados dalyvis, daugkartinis Lietuvos 4x100m estafetinio bėgimo čempionas ir prizininkas. Taip pat kineziterapeutas, bėgimo treneris. Domantas sutiko papasakoti apie sportininko karjeros pradžią, atskleidė savo didžiausius nusivylimus bei laimėjimus lengvojoje atletikoje, papasakojo, kas labiausiai motyvuoja nepasiduoti, kai sunku ir daug daugiau.
Kaip atsidūrei lengvojojeatletikoje ir kokia buvo pati pradžia?
Mano mama yra trenerė, tad taip ir atsidūriau lengvojoje atletikoje. Pamenu, treniruotės taippatikdavo, jog neišeidavau iš maniežo. Pirmosios įsimintinesnės varžybos užsienyje buvo tarptautinės varžybos Lenkijoje, bei Baltijos šalių mačas. Žinoma, Lietuvos čempionatai vyksta kasmet, tačiau varžybos užsienyje visada įsimena labiau.
Pirmieji Baltijos šalių mačai prasidėjo, kai man buvo 14-15 metų. Pamenu, jog pirmuosiuose čempionatuose baimės ir jaudulio būdavo nemažai. Tiesa, ir dabar ta baimė aplanko, manau be jaudulio būtų net neįdomu dalyvauti. Bet apskritai įspūdžiai iš čempionatų visada būnageri, nes susipažįsti su naujais žmonėmis, pamatai naujų dalykų.
Lengvoji atletika: įvardink didžiausius iššūkius šioje sporto šakoje. Kas labiausiai patinka?
Visų pirma, lengvoji atletika yra labai įvairi. Šią sporto šaką sudaro metimai, bėgimai, barjerinis bėgimas, šuoliai į aukštį/tolį/su kartimi ir daug daugiau. Pliusas tas, jog praktikuojamos kelios rungtys ir galima pasirinkti, kas patinka labiausiai. Iš visų rungčių, labiausiai nemėgstu metimų rungčių, o šuoliai patinka visi. Jeigu vienur mažiau sekasi, kitose rungtyse gali pasisekti labiau.
Aš praktikuoju daugiakovę, kurią sudaro septynkovė ir dešimtkovė. Čia netrūksta iššūkių – pavyzdžiui, septynkovė ir dešimkovė trunka dvi dienas. Septynkovės pirmą dieną rungtys atrodo taip: 60m bėgimas, šuolis į tolį, rutulio stūmimas, šuolis į aukštį. Antros dienos rungtys yra šios: 60 metrų barjerinis bėgimas, šuolis su kartimi ir vieno kilometro bėgimas. Dešimtkovės rungtys truputį skiriasi. Tad, kaip suprantama, pasiruošimas reikalauja daug laiko ir pastangų. Varžybose reikia įgyvendinti viską, kam ruošeisi. O būna ir traumų. Tačiau svarbiausia – kad ir kas benutiktų, reikia nepasiduoti.
Ar yra buvę nusivylimų tavo karjeroje?
Taip. Kaip labai gerą ir įsimintiną patirtį, bet nusivylimą savo rezultatu galėčiau įvardinti pasaulio studentų Universiadą Neapolyje 2019 metais. Tai buvo vienos įsimintiniausių varžybų, tačiau tąkart man nepavyko pasiekti išsikeltų tikslų. Rungtys buvo mano mėgstamiausios, tačiau dabar suprantu, jog vidinis nusistatymas lėmė nepasisekimą. Kūnas fiziškai buvo paruoštas puikiai. Žinoma, po tų varžybų daug ko pasimokiau ir stengiausi tas pamokas pritaikyti ateityje.
Kas labiausiai motyvuoja nepasiduoti?
Man svarbiausia įrodyti pačiam sau, kad galiu pasiekti išsikeltus tikslus. Taip pat svarbu žinoti savo galimybes ir ieškoti, ką gali pasiekti. Svarbu ne lygintis su kitais, bet susikoncentruoti į save, savo pasiekimus.
Kurios varžybos buvo įsimintiniausios?
Man įsimintiniausios varžybos – 2018 metų Baltijos šalių jaunimo daugiakovių mačas, kur tapau prizininku daugiakovės rungtyje. Taip pat esame net tris kartus – 2018, 2019 ir 2022 metais – Lietuvos čempionate laimėję 4x100m estafetę.
Lengvosios atletikos sezonas neseniai baigėsi. Kaip sekėsi?
Vasaros sezonas buvo išties banguotas. Neapsieita ir be traumų. Pačiose varžybose sudalyvauti galėjau, deja, nepavyko savęs pilnai realizuoti daugiakovėje dėl patirtos traumos. Sudalyvavau 400 metrų bėgimo rungtyje, kur pasiekiau asmeninį rekordą. Šis rezultatas džiugina, nors, žinoma, norėjosi pasiekti dar daugiau.
Neseniai baigei kineziterapijos studijas. Kodėl pasirinkai šią sritį?
Taip, šiais metais baigiau kineziterapijos bakalauro studijas. Taip pat įstojau į kineziterapijos magistrą, kad dar labiau pagilinčiau savo žinias.
Viskas prasidėjo nuo to, jog kažkur nuo devintos klasės labai patiko biologija, jau tada norėjau tapti kineziterapeutu. Žinoma, tai, jog nuo mažens sportavau ir kineziterapeutų darbą mačiau „iš arti“, tik paskatino rinktis šią sritį.
Sunkiausia kineziterapijoje yra tai, kad reikia nuolat mokytis norint būti geru specialistu. Vis atsiranda naujų kursų, o tuo pačiu ir naujų iššūkių. Reikia nenustoti tobulėti. Žinoma, kineziterapijoje sukauptas žinias pritaikau ne tik darbe, bet ir sportuojant. Kartais tenka padėti ir savo bėgimo treniruočių auklėtiniams. Kineziterapeuto darbas įdomus tuo, kad kiekvienas pacientas yra skirtingas, su skirtingomis traumomis bei savomis kūno problemomis.
Taip pat esi ir bėgimo treneris. Kaip sekasi šioje rolėje?
Dirbant bėgimo treneriu labiausiai patinka matyti, kaip žmogus ruošiasi varžyboms visus metus, įdeda daug pastangų ir įgyvendina savo užsibrėžtus tikslus. Labai geras jausmas stebėti visą progresą. Šiaip mano treniruotėse gali dalyvauti visi – ir pradedantieji ir pažengusio lygio sportininkai. Žinoma, apskritai šios treniruotės – labiau mėgėjiško lygio pasiruošimas. Norint siekti profesionalų lygio, reikėtų treniruotėms skirti daugiau laiko. Smagu tai, jog nesvarbu, koks bebūtų lygis, visi vieni kitus motyvuojame, padedame.
Ką patartum norintiems pradėti praktikuoti lengvąją atletiką ar kitą sporto šaką?
Kalbant konkrečiai apie lengvąją atletiką, visų pirmą, turėtų patikti bėgimas. Tačiau norint išbandyti bet kokią sporto šaką – svarbiausia reikia tiesiog bandyti. Tik praktikuojant galima sužinoti, ar tam tikra sporto šaka skirta tau, ar ne. Juk patys talentingiausi sportininkai treniruotėse daug paprakaituoja, dėl to ir pasiekia daug. Tad svarbu nepasiduoti ir nebijoti eksperimentuoti.
Kokios savybės svarbiausios norint tapti sėkmingu sportininku?
Svarbiausia nebijoti bandyti. Kineziterapeutas, lengvaatletis Domantas Dobrega
Domantas Dobrega – daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų ir tarptautinių varžybų prizininkas bei dalyvis, daugkartinis Lietuvos 7-kovės ir 10-kovės čempionas ir prizininkas, Pasaulio studentų Universiados dalyvis, daugkartinis Lietuvos 4x100m estafetinio bėgimo čempionas ir prizininkas. Taip pat kineziterapeutas, bėgimo treneris. Domantas sutiko papasakoti apie sportininko karjeros pradžią, atskleidė savo didžiausius nusivylimus bei laimėjimus lengvojoje atletikoje, papasakojo, kas labiausiai motyvuoja nepasiduoti, kai sunku ir daug daugiau.
Kaip atsidūrei lengvojojeatletikoje ir kokia buvo pati pradžia?
Mano mama yra trenerė, tad taip ir atsidūriau lengvojoje atletikoje. Pamenu, treniruotės taippatikdavo, jog neišeidavau iš maniežo. Pirmosios įsimintinesnės varžybos užsienyje buvo tarptautinės varžybos Lenkijoje, bei Baltijos šalių mačas. Žinoma, Lietuvos čempionatai vyksta kasmet, tačiau varžybos užsienyje visada įsimena labiau.
Pirmieji Baltijos šalių mačai prasidėjo, kai man buvo 14-15 metų. Pamenu, jog pirmuosiuose čempionatuose baimės ir jaudulio būdavo nemažai. Tiesa, ir dabar ta baimė aplanko, manau be jaudulio būtų net neįdomu dalyvauti. Bet apskritai įspūdžiai iš čempionatų visada būnageri, nes susipažįsti su naujais žmonėmis, pamatai naujų dalykų.
Lengvoji atletika: įvardink didžiausius iššūkius šioje sporto šakoje. Kas labiausiai patinka?
Visų pirma, lengvoji atletika yra labai įvairi. Šią sporto šaką sudaro metimai, bėgimai, barjerinis bėgimas, šuoliai į aukštį/tolį/su kartimi ir daug daugiau. Pliusas tas, jog praktikuojamos kelios rungtys ir galima pasirinkti, kas patinka labiausiai. Iš visų rungčių, labiausiai nemėgstu metimų rungčių, o šuoliai patinka visi. Jeigu vienur mažiau sekasi, kitose rungtyse gali pasisekti labiau.
Aš praktikuoju daugiakovę, kurią sudaro septynkovė ir dešimtkovė. Čia netrūksta iššūkių – pavyzdžiui, septynkovė ir dešimkovė trunka dvi dienas. Septynkovės pirmą dieną rungtys atrodo taip: 60m bėgimas, šuolis į tolį, rutulio stūmimas, šuolis į aukštį. Antros dienos rungtys yra šios: 60 metrų barjerinis bėgimas, šuolis su kartimi ir vieno kilometro bėgimas. Dešimtkovės rungtys truputį skiriasi. Tad, kaip suprantama, pasiruošimas reikalauja daug laiko ir pastangų. Varžybose reikia įgyvendinti viską, kam ruošeisi. O būna ir traumų. Tačiau svarbiausia – kad ir kas benutiktų, reikia nepasiduoti.
Ar yra buvę nusivylimų tavo karjeroje?
Taip. Kaip labai gerą ir įsimintiną patirtį, bet nusivylimą savo rezultatu galėčiau įvardinti pasaulio studentų Universiadą Neapolyje 2019 metais. Tai buvo vienos įsimintiniausių varžybų, tačiau tąkart man nepavyko pasiekti išsikeltų tikslų. Rungtys buvo mano mėgstamiausios, tačiau dabar suprantu, jog vidinis nusistatymas lėmė nepasisekimą. Kūnas fiziškai buvo paruoštas puikiai. Žinoma, po tų varžybų daug ko pasimokiau ir stengiausi tas pamokas pritaikyti ateityje.
Kas labiausiai motyvuoja nepasiduoti?
Man svarbiausia įrodyti pačiam sau, kad galiu pasiekti išsikeltus tikslus. Taip pat svarbu žinoti savo galimybes ir ieškoti, ką gali pasiekti. Svarbu ne lygintis su kitais, bet susikoncentruoti į save, savo pasiekimus.
Kurios varžybos buvo įsimintiniausios?
Man įsimintiniausios varžybos – 2018 metų Baltijos šalių jaunimo daugiakovių mačas, kur tapau prizininku daugiakovės rungtyje. Taip pat esame net tris kartus – 2018, 2019 ir 2022 metais – Lietuvos čempionate laimėję 4x100m estafetę.
Lengvosios atletikos sezonas neseniai baigėsi. Kaip sekėsi?
Vasaros sezonas buvo išties banguotas. Neapsieita ir be traumų. Pačiose varžybose sudalyvauti galėjau, deja, nepavyko savęs pilnai realizuoti daugiakovėje dėl patirtos traumos. Sudalyvavau 400 metrų bėgimo rungtyje, kur pasiekiau asmeninį rekordą. Šis rezultatas džiugina, nors, žinoma, norėjosi pasiekti dar daugiau.
Neseniai baigei kineziterapijos studijas. Kodėl pasirinkai šią sritį?
Taip, šiais metais baigiau kineziterapijos bakalauro studijas. Taip pat įstojau į kineziterapijos magistrą, kad dar labiau pagilinčiau savo žinias.
Viskas prasidėjo nuo to, jog kažkur nuo devintos klasės labai patiko biologija, jau tada norėjau tapti kineziterapeutu. Žinoma, tai, jog nuo mažens sportavau ir kineziterapeutų darbą mačiau „iš arti“, tik paskatino rinktis šią sritį.
Sunkiausia kineziterapijoje yra tai, kad reikia nuolat mokytis norint būti geru specialistu. Vis atsiranda naujų kursų, o tuo pačiu ir naujų iššūkių. Reikia nenustoti tobulėti. Žinoma, kineziterapijoje sukauptas žinias pritaikau ne tik darbe, bet ir sportuojant. Kartais tenka padėti ir savo bėgimo treniruočių auklėtiniams. Kineziterapeuto darbas įdomus tuo, kad kiekvienas pacientas yra skirtingas, su skirtingomis traumomis bei savomis kūno problemomis.
Taip pat esi ir bėgimo treneris. Kaip sekasi šioje rolėje?
Dirbant bėgimo treneriu labiausiai patinka matyti, kaip žmogus ruošiasi varžyboms visus metus, įdeda daug pastangų ir įgyvendina savo užsibrėžtus tikslus. Labai geras jausmas stebėti visą progresą. Šiaip mano treniruotėse gali dalyvauti visi – ir pradedantieji ir pažengusio lygio sportininkai. Žinoma, apskritai šios treniruotės – labiau mėgėjiško lygio pasiruošimas. Norint siekti profesionalų lygio, reikėtų treniruotėms skirti daugiau laiko. Smagu tai, jog nesvarbu, koks bebūtų lygis, visi vieni kitus motyvuojame, padedame.
Ką patartum norintiems pradėti praktikuoti lengvąją atletiką ar kitą sporto šaką?
Kalbant konkrečiai apie lengvąją atletiką, visų pirmą, turėtų patikti bėgimas. Tačiau norint išbandyti bet kokią sporto šaką – svarbiausia reikia tiesiog bandyti. Tik praktikuojant galima sužinoti, ar tam tikra sporto šaka skirta tau, ar ne. Juk patys talentingiausi sportininkai treniruotėse daug paprakaituoja, dėl to ir pasiekia daug. Tad svarbu nepasiduoti ir nebijoti eksperimentuoti.
Kokios savybės svarbiausios norint tapti sėkmingu sportininku?
Užsispyrimas, „šaltas protas“ ir darbštumas